Šiam momentui esame padarę tikrai nemažai gaisrinės saugos auditų gamybiniuose ir sandėliavimo paskirties objektuose, tad jaučiu kad galiu pareikšti keletą komentarų:
Apie pasyviąsias gaisro saugos priemones manau kalbėti net nepradėsiu. Priešgaisrinės durys, langai, sandarinimo priemonės, ugnies vožtuvai. Prevencinės priemonės: saugos instrukcijos, evakuacijos pratybos, tvarkos palaikymas, mokymas naudotis gesintuvu ir t.t. – tai vis dar mūsų „smulkiosios, tautinės“ pramonės trūkumai, kurie kas kelis metus tampa skaudžiomis pamokomis, kurias deja visi greitai pamirštame. Vičiūnai Plungėje, Norvelita Raseinių raj. – jau pamiršome..
Įvykus tokio mąsto nelaimei kaip Alytuje belieka apsišarvuoti kantrybe ir neleisti plisti gaisrui. Užgesinti jį nežmoniškai sunku. Padangos generuoja tokį karštį, kad dar keista kaip sovietinis gelžbetonis atlaikė ir nenuvirto po pirmo pusdienio. Priėjimas dėl sudėtingos architektūros beveik neįmanomas, karščio spinduliuotė kosminė, nežinia ar statinio konstrukcijos atlaikys ir neužgrius ant ugniagesių – labai daug galvosūkių… Pagarba visiems ugniagesiams, kurie nepaisant įvairių trikdžių visiškai uždūmintose patalpose drąsiai kovėsi šitiek dienų.
O neužilgo prasidės vienas įdomesnių etapų – gaisro priežasčių paieška.., o gal jau prasidėjo? Ar buvo gaisro aptikimo, gaisro gesinimo sistemos, ar veikė, kas jas prižiūrėjo, kas dėjo parašus? Ar tikrino inspekcija, kokius nurodymus surašė? Ar apdrausta? Ar draudžiant visos rizikos įvertintos? Kokio tipo draudimas? Na o gal paaiškės kad tai vis dėl to padegimas? Būtų viskas paprasčiau.. Kažkam.
