Šiuolaikiniuose statiniuose susiduriame su problema kai evakuacinių laiptinių sienos arba aukštų perdangos glaudžiasi prie stiklinių fasadų. Koks privalo būti užtikrintas atsparumas ugniai ir kaip jį užtikrinti plyšiuose tarp pertvarų ir perdangų? Eivydas Misiūnas, “SIV Projektai” projektų vadovas.
Atsako Martynas Matulevičius. Vadovaujantis STR 2.01.04 “Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai” nurodymais šių plyšių atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei pačios konstrukcijos. Nesvarbu ar tai pertvara ar perdanga.
Tokio tipo angos angliškoje gaisrinės saugos literatūroje vadinamos “cavity barrier” (iš angl.kalbos: tuštumos užtvara). Jų priešgaisrinis sandarinimas ypatingas yra tuo jog privaloma naudoti tamprias sistemas. Visais atvejais reikia numatyti jog statinys metams bėgant gali “judėti”, taip pat šiai sistemai gali tekti atlaikyti ir temperatūros svyravimo pokyčius, būti veikiama drėgmės. Konstruktorius nustatyto kokia linkme ir koks gali būti maksimalus konstrukcijų judėjimas (%), pagal tai galutinai parenkama priešgaisrinio sandarinimo sistema.
Angoms iki 50 mm užtenka panaudoti tamprią priešgaisrinę tarpinę. Nustatyto pločio tarpui naudojama dvigubai didesnė tarpinė, kurios išsitempimo judant konstrukcijoms limitas negali būti mažesnis nei 20%.
Asmeniškai statiniuose daugiausia esu matęs angas kurios vidutiniškai siekia 100 – 150 mm. Vien priešgaisrinė tarpinė tokiu atveju nepadės. Yra tekę matyti kai šios angos yra užpilamos priešgaisriniais skiediniais, pirma jas užpildžius akmens vata. Tai nėra teisingas sprendimas. Europoje priimta jog šie skiediniai tinkami angoms kuriose nenumatomas joks judėjimas, taip pat sandarinti komunikacijų šachtas, elektros kabelius, degius PVC vamzdžius.
100 – 150 mm dydžio angas pirmiausia sumažiname naudodami ugniai atsparias plokštes. Ir čia turime sustoti įsigilindami kokie gi, dokumentai bus reikalingi įrodant šios sistemos tinkamumą statinio priėmimo tinkamu naudoti komisijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriams?
Populiariausios tarpinės yra išbandytos su kalcio silikato arba cemento plaušo plokštėmis. Ekonomiškai galbūt taupiau būtų naudoti gipso plokštes, tačiau tokių bandymų ataskaitų aš nesutikau, galbūt dar ir dėl to jog norint pasiekti atsparumą ugniai bent REI 60 privalo būti panaudotos dvigubos gipso plokštės tarp kurių papildomai montuotųsi akmens vatos plokštė. Remdamasi į akmens vatą, priešgaisrinė tarpinė neturėtų atramos išsipūtimui. Būtent dėl to rekomenduoju naudoti plokštes kurios užtikrina atsparumą ugniai be akmens vatos intarpo.
Kai plyšio plotis 150 mm ir daugiau, reikia atminti plokščių tvirtinimui panaudoti metalinius kampuočius, ši sąlyga galioja ir tais atvejais kai norime pasiekti didelius atsparumus ugniai (pvz. REI 90 ir daugiau).
Kiekviena statyba turi savo unikalias problemas. Ši dažniausiai matoma biurų pastatuose, sporto arenose kituose šiuolaikiniuose statiniuose su originaliais stikliniais fasadais.
Straipsnis leidinyje: http://fogo.lt/get.php?f.385