Stacionarioms dūmų užuolaidoms galima pritaikyti įvairius A1-A2 degumo klasės statybos produktus. Svarbiausia jog būtų užtikrinti darnaus standarto LST EN 12101-1 “Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 1 dalis. Dūmų užtvaroms keliami techniniai reikalavimai“ reikalavimai ir produktas turėtų CE kokybės ženklą.

Lietuvoje dūmų užuolaidos privalo užtikrinti DH30 atsparumą ugniai.

Šiuo metu gana paplitęs metodas užuolaidas gaminti iš pilkos spalvos, sunkiai degios tekstilės. Tai nėra pats gražiausias metodas, nes pakabinta tekstilė po kurio laiko praranda įtempimą, atsiranda plyšiai ir vizualiai atrodo be galo prastai. Geriausias to pavyzdys dūmų užuolaidos OZO prekybos centro automobilių saugykla, Vilniuje.

Praktiškas metodas užuolaidas gaminti iš specialios, išbandytos ir sertifikuotos skardos. Tačiau tai retas atvejis, nors vizualiai atrodo daug geriau nei klientų „kabančiais skudurais“ vadinamų tekstilinių dūmų užuolaidų. Skarda vis dar neįprastas sprendinys dūmų užuolaidoms gaminti.

Iki šiol nebuvau matęs, kad užuolaidos būtų montuojamos iš kalcio silikato plokščių. Pasirodo Čekijoje tai gana įprasta praktika. Pirma – plokštės sertifikuotos ir turi labai platų panaudojimą, antra – jas galima apdailinti ir nudažyti norima spalva.

Jei bandysite nudažyti tekstilines dūmų užuolaidas, galite prarasti Gamintojo garantiją, nes toks sprendimas niekada nebuvo išbandytas ir nėra aprašomas sertifikate. Be to užuolaidai su laiku prarandant vientisumą ypač matysis bet koks reljefas, o bandant pataisyti sausos dažo dalelės gali nutrupėti nuo paviršiaus.

Pasižiūrėkime video kaip stacionarios dūmų užuolaidos gaminamos iš kalcio silikato plokščių.

Jau senai nebe paslaptis, kad gaisro metu didžiausią pavojų kelia toksiški dūmai ir dujos. Jų koncentracija ir sklaida yra be galo greita ir didelė. Gaisrinės saugos inžinerija šiuos dalykus ištyrinėjo jau senai, tad turime pakankamai daug informacijos, kaip taisyklingai projektuoti dūmų sklaidą ribojančias sistemas.

Kodėl atsiranda karšto dūmo testo poreikis? Kokios dūmų šalinimo sistemos dažniausiai naudojamos?

Eilę metų vėdinimui ir dūmų šalinimui buvo naudojami mineralinės vatos izoliacija apsaugoti skardiniai ugniai atsparūs ortakiai (vėdinimui) ir dūmų šalinimo kanalai. Sistema laikoma klasikine. Tačiau suprantami ir jos minusai: didžiulės palubėje styrančios konstrukcijos ir inžinerinės komunikacijos, milžiniški slėgio skirtumai, oro srauto pasipriešinimas verčia naudoti galingus ir brangius ventiliatorius.

Kaip alternatyva ortakiams ir kanalams, jau beveik devyni metai Lietuvoje požeminėse automobilių saugyklose projektuojama ir montuojama JET FAN tipo arba kitaip „srautinė“ dūmų šalinimo sistema. Dūmai ir dujos šalinami srautinių (cilindro formos) ventiliatorių sukuriamu „kontroliuojamu skersvėju“ kuris dūmus nukreipia link pagrindinių, ašinių, dūmų šalinimo ventiliatorių.

Negalima pamiršti ir apie natūraliąją dūmų šalinimo sistemą (konvekcinė), kai dūmų šalinimui neįrengiami ventiliatoriai. Šiuo atveju naudojamasi oro slėgio skirtumais. Automatiškai atidaromi oro pritekėjimo taškai (angos), tuo pačiu automatinių pavarų pagalba atidaromi liukai stoge arba langai fasade. Čia būtina taisyklingai apskaičiuoti aktyvų geometrinį angos plotą per kurį būtų šalinamas kiek įmanoma didesnis dūmų kiekis, kitaip sistemos efektyvumas bus lygus nuliui.

Aukščiau išvardintoms sistemoms projektuoti naudojami skaičiavimai aprašyti Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse, taip pat naudojami sudėtingi gaisrinės inžinerijos skaičiavimai. Tai jau tapo normalia praktika. VRM PAGD inspektoriai taip pat pradėjo mokytis vertinti tokio tipo skaičiavimus. Tačiau daugumai ŠVOK specialistų ir techninės priežiūros atstovų šis projektavimas vis dar išlieka mistika arba tiesiog „gražiais filmukais“.

Kaip gi patikrinti ar ŠVOK specialistas, kartais galbūt gaisrinės saugos inžinieriaus padedamas, darydamas skaičiavimus ar naudodamasis legaliomis, sertifikuotomis programomis sukūrė tinkamą dūmų šalinimo scenarijų? Ar iš tiesų statybų metu sumontuotos be galo brangios vėdinimo, dūmų šalinimo sistemos efektyviai atliks savo darbą požeminėje automobilių saugykloje, ilguose biurų pastato koridoriuose ar ofiso atriumuose. Kaip žinoti ar realybėje visos suprojektuotos dūmų kontrolės sistemos veikia būtent taip, kaip tai atvaizduota gaisrinės inžinerijos skaičiavimuose?

Štai čia mes prieiname prie pagrindinės problemos. Žinant, kad dūmų šalinimo sistema ne projektuojama kaip viena, atskira sistema, niekada nebuvo metodikos sukurtos patikrinti dūmų šalinimo sistemos efektyvumo. Puikiai suprantama jog DŠV niekada teisingai neveiks jei nesuveiks gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, jei neužsidarys priešgaisriniai vartai ar užuolaidos, jei neįsijungs oro pritekėjimo sistema. Taigi turime tokią mažą, bet tuo pačiu didelę problemą – nėra kaip atlikti patikimo kompleksinio bandymo, kurio pagrindinė užduotis: patikrinti kaip buvo suprojektuota, sumontuota, suderinta taip brangiai kainavusi saugos sistema patalpoje, pastate. Kodėl tai svarbu? Nuo to priklauso kažkieno gyvybė.

Kaip atlikti kompleksinį bandymą nekenkiantį nei bandymą atliekantiems specialistams, nei pastato inžinerinėms sistemoms, nei patalpos apdailai?

Testui naudojami dūmus kuriantys ir kaitinantys specialūs dūmų generatoriai. Gaisro imitacijai reikia, kad dūmas kiltų į viršų ir laikytųsi palubėse maksimaliai ilgai. Šiam tikslui naudojamos degaus alkoholio mišinio pripildytos plieninės lėkštės, kurios dedamos ties dūmo išėjimo iš generatoriaus vieta. Ši vieta negali būti per arti, kad liepsna nepažeistų dūmo savo ypač aukšta temperatūra.

Kodėl testui negalima naudoti įprastų koncertams skirtų dūmų generatorių? Šalto dūmų trūkumas tas, kad jis juda pažeme. Net jei pakeltume generatorių aukščiau ir šaltas dūmas patektų pvz. į Jet Fan tipo ventiliatorių, jis ypač greitai nusileistų, o tai apsunkintų „dūmo tako“ krypties stebėjimą. Ilgalaikiam dūmui išgauti naudojamas specialus netoksiškas, beveik bekvapis skystis kuris leidžia specialistams fiksuoti ar išlaikomas kryptingas dūmo judėjimas, ar išlaikomas suprojektuotas neuždūmijamas aukštis, ar išlaikomas minimalus matomumas gelbėjimo tarnyboms, ar evakuacijos keliai ir išėjimai matomi.

Nuo 2017m. patikrinta jau 14 objektų. Pradžia buvo nekokia. Pirmuosius testus teigiamai praėjo tik keli objektai. Pirmaisiais metais Lietuvoje buvo išbandyti trijų objektų dūmų šalinimo sistemos. Vienas objektas buvo patikrintas statinio pripažinimo komisijos metu, antrasis eksploatacijos, o trečiasis statybų metu (derinant sistemą). Pirmajame testai buvo neigiami kol nebuvo atidaromi garažo vartai (buvo nustatytas kompensacinio oro trūkumas). Antrajame teko mažinti vienu metu tam tikroje zonoje įsijungiančių srautinių ventiliatorių kiekį, nes „ašinukas“ gaudavo per didelį kiekį dūmo ties grotelėmis ir nepajėgdavo jų visų pašalinti, ko pasekoje dūmas pradėjo suktis visame garaže. Trečiame objekte buvo pastebėta jog neigiamus rezultatus įtakojo iki galo neužsidarantys priešgaisriniai vartai.

Atlikus bandymus, visas neatitiktis buvo galima greitai pakoreguoti ir taip pasiekti, kad sistema veiktų taip, kaip ji suprojektuota. Galime dabar tik įsivaizduoti kas atsitiktų jei sistema pridavimo metu būtų priimta tinkama naudoti tik perskaičius popierius, patikrinus oro srauto greitį ties grotelėmis ar tiesiog „pridėjus popieriaus lapą prie grotelių“ (specialistai supras..)

Vienintelis būdas atlikti kokybišką kompleksinį darnaus sistemų darbo vertinimą

Praktiškai visose vakarų Europos šalyse dūmų šalinimo sistemų veikimas tikrinamas atliekant vadinamąjį “Karšto dūmo testą”. Jo procedūra aprašoma standarte AS 4391 „Dūmų kontrolės sistemos. Karšto dūmo testas“ (Smoke control systems. Hot smoke test), o dabar jau yra papildyta Lenkijos statybos instituto ITB paruošta bandymų metodika Nr. 394/2015 (W. Węgrzynski ir G. Krajewski).

Kol kas tai vienintelis būdas atlikti kokybišką kompleksinį darnaus sistemų darbo vertinimą.  Be to būtent šio testo metu nustatomos visos priešgaisrinių pastato sistemų ligos:

Fenomenas Europoje yra Lenkija. Šioje šalyje karšto dūmo testas naudojamas jau daugiau nei 10 metų ir jis iki šiol nėra privalomas. Jis nėra įrašytas į teisės aktus, tačiau atliekamas statistiškai kas antrame objekte su kanaline DŠVS ir kiekviename objekte kur gaisrinės saugos rizikos skaičiavimų pagalba projektuota DŠVS. Suma sumarum nė vienas 1 grupės objektas nėra priimamas neatlikus šio kompleksinio bandymo: tikrinamos tiek mechaninėmis, tiek gravitacinėmis DŠV sistemomis apsaugotos patalpos, erdvės.

Tai rodo rangovo ir techninės priežiūros suvokimą, kad dūmų šalinimo sistemos yra vienos iš svarbiausių (be abejo brangiausių), kertinių žmogaus sveikatai ir gyvybei sistemų. Tvarkingas ir taisyklingas jų veikimas – tai visų mūsų ramus miegas naktį.

FOGO sprendimas Lietuvoje

Lietuvoje vieninteliai gaisrinės saugos specialistai galintys atlikti tokio tipo testą yra „FOGO Fire Protection“ komanda. Vieninteliai todėl, kad ne tik gali atlikti testą įvairaus tipo patalpose: garažuose, atriumuose, koridoriuose ir tuneliuose, bet ir atlikti vertinimą ar suprojektuotos ir sumontuotos DŠV sistemos veikia pagal techniniame projekte užduotą scenarijų.

Darbuotojai yra praėję specialius Lenkijos statybos technikos instituto (ITB) mokymus, nagrinėję ne vieną nepavykusį testą, kur FOGO specialistai įgavo nemažai patirties. Svarbiausia buvo sužinoti kokių priemonių imtis jei nustatomi sistemų veiklos trūkumai ir kaip padėti statybos proceso dalyviams per maksimaliai trumpą laikotarpį suderinti visų gaisrinės saugos sistemų darbą. Ateityje Lietuvoje, kaip ir likusiose Europos Sąjungos valstybėse, tokio tipo bandymai taps normalia praktika vertinti sumontuotas dūmų kontrolės sistemas.

Kovo mėnesio pabaigoje PAGD prie LR VRM Gaisrinių tyrimų centras išdavė bendrovei „Promat“ atitikties sertifikatus pagal standarto LST EN 12101-7 reikalavimus. „Promat“ tapo vieninteliais Lietuvoje šio standarto „single“ ir „multi” parametrus atitinkančių dūmų šalinimo kanalų gamintojais. Iki šiol pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų projektuotojai Lietuvoje buvo keblioje situacijoje, nes mūsų teisės aktuose ortakių ir dūmų šalinimo kanalų klasifikacijos nurodytos kaip lygios, kas klaidindavo tiek projektuotojus, tiek inžinierius. Kita vertus, pagal Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles reglamentuoja būtinumą montuoti dūmų kanalų sekcijas pagal Lietuvos standartą (LST EN 12101-7:201). Deja mūsų šalyje universalių (tiek single, tiek multi) sertifikuotų gaminių šioms taisyklėms pilnai įgyvendinti ilgą laiką nebuvo.

Saugumą užtikrinantys projektai

Dūmų ir šilumos valdymo sistemos ir jų kontrolė – svarbi užduotis ir didelė atsakomybė. Šalių kaimynių gaisrų patirtis parodė, kad neatsakingas požiūris į gaisrinę saugą gali turėti neatitaisomos žalos padarinių. Pasak įmonės „Fogo“ gaisrinės saugos inžinieriaus Martyno Matulevičiaus, kilus gaisrui dūmų šalinimo kanalai padeda pašalinti karštus, toksiškus dūmus (dujas), padaryti orą saugesnį besievakuojantiems žmonėms, užkirsti kelią plintančiam gaisrui ir neleisti patalpoje generuotis kritinei temperatūrai. Tad kokybiškas sertifikuotų kanalų montavimas yra svarbiausias elementas, evakuacijos metu padedantis gelbėti žmonių gyvybes ir sveikatą. Specialistui antrina ir Valstybinė priešgaisrinės priežiūros valdyba.

„Jau rengiant dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektą tikslinga atkreipti dėmesį per kokias patalpas praeis dūmų kanalai ir šachtos, tai yra, kokio atsparumo ugniai užtvaras jos kirs, tam, kad nurodyti tinkamą jų atsparumą ugniai. Projekte pažymint papildomus reikalavimus minėtiems kanalams, mažiau sunkumų iškiltų statybų metu. Taip pat svarbu, kad statybos techninę priežiūrą atliekantis asmuo atsakingai atliktų pareigas, užtikrinant, kad dūmų kanalai būtų įrengiamos tik iš nustatytus reikalavimus atitinkančių statybos produktų, atitinkančių jų eksploatavimo sąlygas“, – teigia Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Kadangi rinkoje nebuvo tokio tipo gaminių (išskyrus horizontaliems kanalams), galinčių užtikrinti atitikimą šiems reikalavimams, statybose dažnai naudotos daugiasluoksnės plokštės, mūro blokeliai. Tai pertvarinės konstrukcijos, pasižyminčios atsparumu, tačiau neužtikrinančios sandarumo dūmams. Taip „ant popieriaus“ reikalavimai išpildomi, bet praktiškai visi „žaidėme su ugnimi ir žmonių gyvybėmis“.

Esant tokiai situacijai (Lietuva ne vienintelė šalis Europoje susidurianti su šia problema) susidarė ydinga praktika, kai Priešgaisrinės priežiūros inspekcija akceptuodavo netgi ne Europos techninius liudijimus, o paprasčiausias Klasifikacines ataskaitas. Nors Aplinkos ministerijos nuomonė buvo griežta (t.y. reikalaujama tik atitikties sertifikatų) taip buvo daroma dėl pragmatinių priežasčių – nė vienas tiekėjas negalėjo pateikti reikiamų dokumentų.

„Promat“ atstovas Lietuvoje daugiau nei du metus mynė slenksčius valstybinėse instancijose įrodinėdamas „Promaduct“ sistemos pranašumus, pateikta buvo begalės bandymo ataskaitų kitų reikalingų dokumentų. Viso šio sunkaus darbo vaisius pasitarnaus pateikiant Lietuvai saugius ir patikrintus produktus.

PAGD prie LR VRM Gaisrinių tyrimų centras išdavė „Promat“ atitikties sertifikatus Nr.1796-CPR-0013 „single“ (t.y. vienos patalpos) DŠ kanalams ir Nr. 1796-CPR-0014 „multi“ (t.y. skirtingų patalpų ir vertikaliems) DŠ kanalams. Tai reiškia kad Aplinkos ministerijos patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo reikalavimai pilnai išpildomi. Ir „Promat“ tą padarė pirmieji Lietuvoje.

Sprendimai taupantys vietą ir laiką

Sertifikato taikymo sritis numato, kad kanalus „multi“ (kelių gaisrinių patalpų arba vertikalūs), galima formuoti iš 3 arba 4 pusių. Taip pat užtikrinamas atsparumas ugniai iki EIS120, montuojant iš trijų arba keturių pusių (vertikalius ir horizontalius). „Promat“ turėdamas šiuos sertifikatus užtikrina visos sistemos vientisumą, tos pačios medžiagos panaudojimą ir maksimalią gaisrinę saugą formuojant vertikalias šachtas ir horizontalius kanalus.

Paklaustas apie šiuos itin specifinius gaminius, įmonės „Promat“ Baltijos regiono vadovas Linas Kriščiūnas sako, kad „multi“ kanalai gali būti formuojami tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, „single“ – tik horizontaliai. Beje, dėl naujos sertifikuotos sistemos atėjimo į rinką vartotojas išloš ne tik dėl atitikties sertifikatų ir tikslių montavimo instrukcijų, bet ir sutaupytos kvadratūros.

„Formuojant dūmų kanalus „multi“ EI 60 iš trijų ar keturių pusių naudojame 30mm storio plokštes „Promatect-L500“, EI 120 – 50mm storio (2x25mm) plokštes L500. Dažnu atveju projektuojant bandoma sutaupyti vietos. Todėl projektuotojai gali naudoti kanalus montuojamus iš 3 pusių ir tokiu atveju kanalai ir šachtos užimtų mažiau ploto“, – pasakoja L.Kriščiūnas. Jam pritaria ir M. Matulevičius. Pasak specialisto, „multi“ kanalus galima formuoti iš trijų kraštinių. Tai leidžia sutaupyti nemažai vietos ir laiko.

Gamintojo atsakomybė

Šiuo metu galiojančiose Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse yra įtvirtinta sąlyga, kad visais atvejais dūmų kanalai turi būti ne mažesnio atsparumo ugniai kaip priešgaisrinės užtvaros, kurias kerta dūmų kanalas. Tad konkretaus gamintojo dūmų šalinimo kanalo panaudojimo galimybes, kai jis kerta priešgaisrinę užtvarą, geriausiai gali nurodyti šio dūmų kanalo sekcijos gamintojas arba sertifikuotas montuotojas.

„Aukšti reikalavimai keliami todėl, kad šių sistemų pagrindinė paskirtis – užtikrinti dūmų ir karštų dujų ištraukimą iš gaisro apimtos patalpos bei dūmų šalinimą po gaisro. Sertifikuoti kanalai privalo išlaikyti papildomus bandymus, esant didesniam 500 Pa neigiamam slėgiui, kai ugnis juos veikia iš išorės ir vidaus“, – teigia L. Kriščiūnas.

Taigi, „Promat“ specialistų komanda pabrėžia, kad svarbios ne tik statybos produkto specifikacijos, bet gamintojo indėlis suteikiant visą reikiamą informaciją tam, kad užtikrinti, jog priešgaisrinė sistema būtų įrengiama statybų aikštelėje ergonomiškai ir efektyviai, nenusižengiant standarto techniniams reikalavimams.

Kanalo atitikties dokumentai

Eksploatacinių savybių deklaracija (arba tiesiog ESD) dažnai įvardijamas kaip produkto pasas. Kas turi būti nurodyta deklaracijoje? Deklaracijoje turi būti nurodytas darnusis standartas LST EN 12101-7 ir papildomai klasifikacijos standartas LST EN 13501-4. Dūmų šalinimo kanalai – tiek „single“, tiek „multi“ privalo turėti tiek atskiras deklaracijas, tiek atskirus sertifikatus.

Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatas (arba tiesiog atitikties sertifikatas) pagal standarto LST EN 12101-7 (žemiau matosi mano pateikti sertifikatų pavyzdžiai) reikalavimus. Promat turi du atskirus sertifikatus a) “single” kanalams ir b) “multi” kanalams. Jau sumontuoti DŠ kanalai papildomai žymimi CE ženklu ant korpuso.

Jeigu gamintojas pateikia tik klasifikacinę ataskaitą pagal LST EN 13501-4 reikalavimus arba Europos techninį liudijimą, tai nesuteikia jam teisės tiekti dūmų šalinimo kanalus į Lietuvos rinką.

Projektuojant požemines arba uždaras automobilių saugyklas, svarbu, kad patalpos oro kokybė atitiktų sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus. Jei vėdinimui renkamės ortakių sistemą, renkamės pastovų jo veikimą, neatsižvelgiant į realų poreikį. Jet Thrust veikimas paremtas pastoviu teršalų/dūmų monitoringu ir suveikimu kai atsiranda realus poreikis. Šios sistemos parinkimas sąlygoja daug geresnį vėdinimo pritaikymą besikeičiančioms sąlygoms. Ji pati prisitaiko prie besikeičiančio per parą garažo užimtumo, o tai leidžiai žymiai sumažinti eksploatacijos kaštus.

Vėdinimo sistemos veikimas ir dūmų šalinimo būdai

Jet Thrust darbo režimas priklauso nuo anglies monoksido kiekio patalpoje. Jis matuojamas specialiais detektoriais ir pasiekus ribinį kiekį įjungia vėdinimą. Patalpą išvėdinus sistema vėl persijungia į „budintį“ režimą.

Pagrindinis Jet Thrust sistemos uždavinys gaisro metu – kuo greitesnis dūmų plitimo stabdymas ir nukreipimas link ištraukiamųjų ventiliatorių. Ten jie akimirksniu šalinami iš patalpos. Suveikus patalpoje dūmų detektoriams “impulsiniai” ir „ašiniai“ ištraukiamieji ventiliatoriai pradeda dirbti maksimalaus greičio režimu. Ventiliatorių darbo galia yra pritaikyta sumodeliuoto gaisro išskiriamam energijos kiekiui šalinti ir užtikrinti žmonėms gerą matomumą evakuacijos metu. Ypač šia sistema bus patenkinti ugniagesiai gelbėtojai, kadangi prie pat gaisro židinio bus galima prieiti iš pavėjui esančios pusės.

Jet Thrust sistemos privalumai

Pagrindinis šios sistemos privalumas prieš ortakius išryškėja šalinant dūmus. Gaisro metu uždarose automobilių saugyklose jau po poros minučių dūmai apima visą jo aukštį. Kaip rodo praktika ortakiai nėra geriausias sprendimas šalinant dūmus iš patalpos. Tą įtakoja ribotas oro kiekis kurį galima jais transportuoti, staigiais pasikeitimais hidraulinėje sistemoje (padidėja oro srauto pasipriešinimas) ir ilgesniu laiko tarpu norint pasiekti maksimalią galią. Ortakių ištraukimo angos dažnai “ištampo” dūmus po patalpą. Tai apsunkina žmonių evakuaciją ir ugniagesių darbą. Tuo tarpu intensyvus dūmų veržimasis iš degančio automobilio reikalauja efektyvaus dūmų ir temperatūros šalinimo iš židinio vietos, link artimiausių ištraukiamųjų ventiliatorių. Automatika įjungia „gaisro režimą“ vos tik dūmų detektoriai paskelbia pavojų. Maksimalią galią visi ventiliatoriai pasiekia per kelioliką sekundžių.

• Mažesnė kaina. Pasirinkus Jet Thrust galima sutaupyti mažiausia 20% lėšų projektuojant ir montuojant. Eksploatacijos metu ši sistema mažiausia 40% pigesnė už kitas. Ko pasekoje žmonių saugumas tik pagerėja.
• Mažesnis oro srauto pasipriešinimas. Dažniau galima pritaikyti mažesnės galios “ašinius” ventiliatorius, taigi tylesnius ir pigesnius eksploatacijoje.
• Galimybė padidinti gaisrinio skyriaus plotą. Ši sistema puikiai veikia plačiuose ir netgi sudėtingo išdėstymo automobilių saugyklose. Tai leidžia sutaupyti eliminuojant brangias priešgaisrines pertvaras ir vartus, o tuo pačiu ir priešgaisrinio angų sandarinimo būtinybę.
• Galimybė eliminuoti Automatinę Gaisro Gesinimo Sistemą. Net gaisrinės saugos inžinieriai žino, kad automobilio sprinkleriais neužgesinsi. Panaudojus AGGS, galime pasiekti dūmų ir dujų temperatūros sumažinimą. Šis gaisro prigesinimo būdas sąlygoja tai, kad dūmai ir vandens garai pradeda slinkti patalpos pagrindu, kas ypatingai apsunkina jų šalinimą. Bandymai, atlikti natūrinėmis sąlygomis ir kompiuteriniai gaisro modeliavimai parodė jog naudojant vien Jet Thrust sistemą gauname identiškus temperatūros kritimo rodiklius gaisro židinio aplinkoje kaip panaudojus AGGS. Instaliavus Jet Thrust sistemą yra įmanoma atsisakyti automatinės gaisro gesinimo sistemos, nesumažinant gaisrinės saugos lygio automobilių saugykloje.
• Efektyvus vėdinimas. Teisingas šios sistemos išplanavimas garantuoja pilną oro kaitą, nepaliekant “mirusių erdvių” (kur nevyksta oro cirkuliacija), net labai plačiame, sudėtingos architektūros garaže.
• Optimalus požeminių automobilių saugyklų ervės išnaudojimas. Atsisakius ortakių sistemos lieka daugiau erdvės. Galima leisti įvažiuoti aukštesniems automobiliams arba atitinkamai patalpą sumažinti, taip sutaupant investicijas. Lubos tampa neapkrautos, estetiškai patrauklesnės.
• Lankstus darbas ir lengvas jo reguliavimas. Šią sistemą lengva pritaikyti trumpalaikiams poreikiams laikinai įjungiant, pakeičiant ventiliatorių darbo režimą.
• Trumpesnis projektavimo laikas. Nėra būtinybės projektuoti ilgus, sudėtingus ortakių tinklus. Nereikia gaišti brangaus laiko derinant išdėstymo su kitomis komunikacijomis.
• Trumpesnis montavimo laikas. Palyginus su sudėtingu ortakių tinklu, “impulsiniai” ventiliatoriai lengvi ir greitai montuojami projekte numatytose vietose. Ortakių montavimas, jų papildomas apšiltinimas ar ugniaatsparinimas – tai papildomas laikas (o laikas – pinigai).

„Statybininkų prašomas, esu vertinęs nemažai statomų objektų pasyviosios gaisrinės saugos sistemų (dūmų šalinimo ortakių, vožtuvų, elektros kabelių apsaugos, priešgaisrinių durų, sandarinimo montavimo, priešgaisrinių dangų padengimo) ir drąsiai galiu teigti jog esame gerokai atsilikę šiuo klausimu. Didžiausias dėmesys telkiamas aktyvių sistemų, tokių kaip sprinkleriai ar dūmų šalinimas, montavimui, išbandymams, bet užmirštama, kad pasyviųjų gaisrinės saugos priemonių kokybiškas įgyvendinimas nulemia gaisro plitimo greitį ir mastus. Tai sistemos, kurios nepriklauso nuo jokio energijos šaltinio. Teisingai sumontuota sistema tarnaus ilgai, o gaisro metu – ir patikimai“, – teigia ilgametę patirtį turintis gaisrinės saugos inžinierius ir gaisrinės saugos auditorius, UAB „Laudo“ direktorius Martynas Matulevičius.

Iki 2009 metų tranzitinių elektros kabelių apsaugai požeminėse automobilių saugyklose dažniausiai buvo naudojami įvairūs išsipučiančia priešgaisrine danga padengti stiklo audiniai. Jais buvo apvyniojami kabelių loviai, tvirtinami paprasta viela. Iki to meto nė viena Lietuvoje parduodama sistema nebuvo išbandyta ir klasifikuota pagal būtent tam skirtą Europos standartą.

Kokią sistemą rinktis?

Pagrindinius gaisrinių bandymų ir klasifikacijos rezultatus galite rasti sistemos Europos techniniuose liudijimuose (angl. ETA – European technical approval) arba akredituotų gaisrinių tyrimų laboratorijų išduodamose Atsparumo ugniai bandymo ir klasifikavimo atskaitose.

Mano žiniomis, šiai dienai rinkoje deja tik viena sistema atitinka visus reikalavimus. Tai kalcio silikato plokštės „Promatect-LS” kurias importuoja viena Latvijos bendrovė PROMAT. Taip pat yra kol kas tik du objektai, kur sumontuota tranzitinių elektros kabelių apsauga: gyvenamasis namas Žvėryne, ir Ozo prekybos centras Vilniuje.

Plokštės Promatect-LS iš kurių montuojamas pagrindinis karkasas privalo būti naudojamos ne plonesnės nei 30 mm. Jų sujungimo siūlės perdengiamos min. 10 mm storio plokštėmis Promatect-H. Kas įdomu, srieginiai strypai kurie laiko visą svorį neprivalo būti papildomai apsaugoti nei plokštėmis, nei priešgaisrinėmis dangomis. Svarbu užtikrinti, kad atstumas tarp palaikančių strypų būtų ne didesnis nei 1250 mm. Kabelių ventiliacijai sumontuojamos specialios grotelės kurios gaisro metu greitai išsilydo ir užsandarina susidariusią ertmę.

Iš kur tas rūpestis dėl kabelių apsaugos? Kuo tinkleliai ar stiklo audiniai prastesni? Tranzitiniai kabeliai transportuoja elektros energiją visam statiniui, taip pat visoms avarinėms sistemoms, kurios privalo veikti net gaisro metu. Antra, šių ar kitų elektros kabelių apvalkalas sudartytas iš ypač degių ir nuodingas dujas išskiriančių medžiagų. Žinia, automobilių saugyklos yra itin jautri vieta gaisro metu. Staigus uždūminimas gali žmones suklaidinti pasirenkant evakuacinį kelią, tuo pačiu jie gali lengvai apsinuodyti toksiškomis dujomis.

PROMATECT®-L500 plokščių savybės

Tranzitu klojamos kabelių inžinerinės komunikacijos turi būti izoliuotos panaudojant priešgaisrinį ugniai atsparių kalcio silikato plokščių izoliavimo kanalą PROMATECT®-L500. Siekiant apsisaugoti nuo gaisro naudojami:

• PROMATECT®-L500 kabelių kanalai (apsauga nuo gaisro kanalo viduje). Apsaugo avarinius išėjimus nuo kabelių gaisro poveikio. Gaisras izoliuojamas kanalo viduje ir negali išplisti į grindų ertmę. Avarinis išėjimas lieka laisvas.
• PROMATECT®-L500 kabelių kanalai (apsauga nuo gaisro kanalo išorėje). Suprojektuoti taip, kad kilus gaisrui patalpoje, nepakistų kabelių savybės ir būtų apsaugoti nuo ugnies. Kilus gaisrui, būtina, kad tam tikros instaliacijos ir sistemos ir toliau veiktų.

Plokštės PROMATECT®-L500, iš kurių montuojamas pagrindinis karkasas, storis negali būti mažesnis nei 30 mm. Plokščių sujungimo siūlės perdengiamos mažiausiai 30 mm storio plokštėmis PROMATECT®-L500. Kas įdomiausia, srieginiai strypai, laikantys visą svorį neprivalo būti papildomai apsaugoti nei plokštėmis, nei priešgaisrinėmis dangomis. Svarbu užtikrinti, kad atstumas tarp laikančiųjų strypų būtų ne didesnis nei 1250 mm. Elektros kabelių ventiliacijai montuojamos specialios grotelės kurios gaisro metu greitai išsilydo ir užsandarina susidariusią ertmę. Vertėtų paminėti, jog PROMATECT®-L500 plokštės tinka ne tik tranzitinių elektros kabelių apsaugai, bet atitinka ir inžinerinių tinklų kanalų ir šachtų priešgaisrinio standarto reikalavimus.

Aplinkui sklando jau tiek daug komentarų dėl Alytaus gaisro, tai kad būtų aiškiau, išreikšiu savo mintis.

Šiam momentui esame padarę tikrai nemažai gaisrinės saugos auditų gamybiniuose ir sandėliavimo paskirties objektuose, tad jaučiu kad galiu pareikšti keletą komentarų:

Tokiose žaidimų erdvėse dažniausiai turime įvairaus sudėtingumo ir aukščio labirintus su čiuožyklomis, kamuoliukų baseinus, batutus, pripučiamus atrakcionus ir kitokias atrakcijas.
Žemą šių vaikiškų šventovių saugumo lygį sieju su informacijos teisės aktuose trūkumu, taigi apie kompleksinį saugumo užtikrinimą tokio tipo vietose kol kas negali būti nė kalbos. Aišku, kad statybos, gaisrinės saugos ir darbų saugos teisės aktuose esančius punktus, kai kuriais atvejais, galime naudoti bendrai tvarkai užtikrinti, tačiau negalima teigti, kad juos tiesiogiai galima būtų pritaikyti „žaidimo aikštelių konstrukcijoms“. Lietuvos statybos taisyklių standartuose yra aptariamos žaidimų aikštelių įranga ir dangos, tačiau gaisrinės saugos teisės aktuose niekur nenurodoma taikyti šio standarto reikalavimus. Šis faktas leidžia vien pelno siekiantiems asmenims rinktis pigiausius, akredituotose Europos laboratorijose nebandytus kiniškus žaidimų konstrukcijų komplektus, taip visiškai paminant mūsų mažiausiųjų interesus ir jų saugumą.

Vaikų žaidimo „narveliai“

Vaikų žaidimų aikštelė, tai vaikų žaidimams, poilsiui ir ugdymui skirta erdvė, kurioje įrengta įranga, kurios komponentai ir konstrukcijos elementai skirti vaikams žaisti lauke arba patalpose. Joms nepriskiriami žaislai, potencialiai pavojingi įrenginiai, monetomis ar žetonais įjungiami žaidimų aparatai, sporto įranga.

Pačios pavojingiausios aikštelės skirtos laikinam vaikų užimtumui yra tos, kurios įrengiamos visuomeninės paskirties pastatuose, pavyzdžiui prekybos centruose. Masinis žmonių susibūrimas tokiose vietose garantuotas. Vadinasi kyla žmonių srautų informavimo ir suvaldymo problema.

Teisinis reglamentavimas

Apskritai kalbant, sauga vaikų aikštelėse Lietuvoje prasideda nuo Lietuvos higienos normos „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Jos esmė užtikrinti mažiesiems kokybišką, higienišką ir saugią aplinką.

Vaikų žaidimo aikštelių gaisrinės saugos teisinis reglamentavimas – balta dėmė. Tai sudėtinga ir nyki tema, nes teisės aktų, reglamentuojančių laikiną nepilnamečių vaikų priežiūrą sporto, pramogų ir laisvalaikio zonose visuomeninės paskirties statiniuose, tiesiog nėra.
Nei gesinimo, nei vidaus apdailos degumo klasėms, nei evakuacijos procedūroms specifinių reikalavimų – nieko nėra. Tuštuma.

Medžiagų degumas

Svarbus veiksnys, kalbant apie gaisrinę saugą vaikų žaidimo erdvėse, yra naudojamų medžiagų degumas. Laboratorinius dangų bandymus atlikti nurodo vienas svarbiausių standartų saugumui – LST EN 1176-10. Jis duoda nuorodas į gaisrinės saugos, žaidimų aikštelių medžiagų degumo bandymus: reakcijos į ugnį bandymai, gaminių užsiliepsnojimas tiesiogiai veikiant liepsna ar  pavieniu liepsnos šaltiniu, minkštųjų baldų degumo įvertinimas.
Taipogi nurodoma jog pripučiamų žaidimui skirtų sistemų tekstiliniai elementai papildomai turi būti padengiami degumą mažinančiomis sistemomis. Be abejo, šios sistemos turi būti kas porą metų atnaujinamos. Taip pat yra numatyta, kad aikštelės matomumas negali būti apribotas. Šiam tikslui į pagalbą neretai pasitelkiama CCTV perimetro video stebėjimas.

Žinios yra. Kas toliau?

Aukščiau nurodyti standartai aprašo kertinius vaikų aikštelių reikalavimus, tokius kaip: konstrukcijos geba atlaikyti apkrovas, aklaviečių, vietų kur galima susižaloti galūnes ribojimą, apsaugą nuo kritimo iš aukščio, minimalūs atstumai tarp tam tikrų konstrukcijų, detalių, taipogi dėl dangų ant kurių gali nukristi vaikas. Kamuoliukų baseinams reguliuojamas kamuoliuko dydis ir juo sluoksnių storis. Pripučiamoms žaislų sistemoms keliami reikalavimai oro kompresoriams (slėgio vertės), bortelių aukščiai, inkaravimo metodai, medžiagų atsparumas tempimui ir plėšimui.

Kaip sakoma, kol neįvyksta nelaimė, mažai kas kreipia dėmesį į tokius dalykus. Juo labiau, kad nei eksploatuojamų pastatų gaisrinės saugos taisyklės, nei gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai šio standarto (LST EN 1176) taikymo nenumato. Jis „slepiasi“ po higienos norma (HN 131:2015).

Kaip elgtis gaisro atveju?

Įdomus faktas: du paskutiniai gaisrai Rusijoje rodo jog suveikus signalizacijai vaikų tėvai nesievakuoja, o pradeda judėti priešinga kryptimi, t.y. link viršutiniuose aukštuose esančių vaikų aikštelių. Tai prieštarauja evakuacijos taisyklėms, tačiau yra normali tėviška prigimtis – gelbėti savo vaiką. Kokie to minusai? Pirma, tai gali trikdyti kitus besievakuojančius, tai gali privesti iki žmonių traumų, ypač kai evakuacijos kryptimi juda minia žmonių ir keletas jų susitrenkę nukrenta ant žemės. Antra – žmogus patekęs į uždūmintas patalpas gali lengvai prarasti orientaciją, pasimesti ir uždusti.

Dūmų užuolaidas galime vadinti vienu iš svarbiausių dūmų šalinimo sistemos elementų. Pagal standartą LST EN 12101-1 “Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 1 dalis. Dūmų užtvaroms keliami techniniai reikalavimai“ dūmų užuolaida vadinamas barjeras stabdantis gaisro dūmų ir dujų sklaidą statinyje.

Tipiniai dūmų užuolaidų uždaviniai ir tipai

– Dūmų rezervuaro sukūrimas stabdant ir ribojant dūmų judėjimą;

– Kryptingo dūmų judėjimo projektavimas;

– Dūmų ar dujų plitimo į kitas zonas ribojimas arba šio veiksnio uždelsimas.

Dūmų užuolaidų tipai:

Stacionarios dūmų užuolaidos, tipas SSB (static smoke barriers). Sumontuota tam tikro dydžio užuolaida išlaikanti savo dydžio parametrus ir “ramybės būsenos”, ir gaisro metu. Dėmesio: statinio konstrukcijos gali būti panaudojamos kaip stacionarios dūmų užuolaidos. Jos taip pat gali būti didinamos papildomų stacionarių ar mobilių užuolaidų pagalba, tačiau privalo atitikti standarto LST EN 12101-1 reikalavimus. Dažniausiai gaminamos pvz. iš A1/A2 degumo klasės plokščių, metalo, stiklo.

Aktyvios dūmų užuolaidos, tipas ASB (active smoke barriers). Tai užuolaida kuri ramybės būsenoje būna susukta (kabo pritvirtinta prie perdangos plokštės), o gavusi atitinkamą signalą apie gaisro pavojų išsiskleidžia iki suprojektuoto dydžio, aukščio.

Užuolaidos leidžia kontroliuoti dūmų judėjimą gaisro metu ir neabejotinai tampa vienu pagrindiniu dūmų šalinimo sistemos akcentu. Kodėl gi jos tokios svarbios?

Sakykime, dūmų užuolaidos būtų blogai suprojektuotos arba parinktos, t.y:

– Jeigu jos neišsiskleis iki reikiamo dydžio (pločio ar aukščio), kaip suprojektuota gaisro scenarijuje (aktyvių užuolaidų atveju),

– Jeigu jų dūmų izoliacijos savybės (leidžiamas dūmų prasiskverbimas per užuolaidą) nebus patikrintos pagal standartą LST EN 12101-1,

…tai sumontuoti sekantys dūmų šalinimo elementai (tokie kaip: priešg liukai, ventiliatoriai) priklausomai nuo priimto karščio ir dūmų šalinimo scenarijaus (gravitacinė, mechaninė), nesugebės atlikti savo užduočių kurioms buvo suprojektuoti ir sumontuoti.

Tai reiškia, kad reikalaujamas dūmų storis nuo perdangos nebus užtikrintas, temperatūros kilimo kreivė kils nekontroliuojama ir atsiras pavojus besievakuojantiems žmonėms (jau nekalbant apie gaisro plitimo aukšte pavojų).

Tačiau priimkime tokią situaciją, kad dūmų užuolaidos suveikė, o likusios dūmų šalinimo sistemos dalys dėl kažkokių priežasčių neveikia. Net tokiu atveju, dūmų užuolaidos sudaro natūralų dūmų ir karštų dujų rezervuarą stabdant ar uždelsiant jų plitimą. Jos užtikriną papildomą saugumo rezervą didindamos besievakuojančių žmonių šansą saugiai palikti pavojingą zoną. Štai iš kur atsiranda poreikis dūmų užuolaidoms.

Bendrai kalbant, dūmų užuolaidos privalo atitikti dviems pagrindiniams reikalavimams:

– Sandarumas dūmams, aprašomas kaip maksimalus dūmų nuotekio lygis 25m³/h/m². Tyrimai atliekami prie kambario ir 200 ⁰C temperatūros keičiant slėgį.

– Atsparumas (sandarumas) ugniai, reiškia izoliaciją liepsnoms ir įkaitusioms dujoms bandančioms prasibrauti į nekaitinamą pusę išreiškiamas parametrais D arba DH. D reiškia atsparumą ugniai prie 600 ⁰C temperatūros bandymo metu, DH reiškia atsparumą ugniai sugriežtintomis sąlygomis virš 600 ⁰C temperatūros, pagal standartinę gaisro kreivę bandymo metu;

Dažniausiai dūmų užuolaidos montuojamos prie statinio konstrukcijų taip, kad užtikrintų ribines vertes (gaisro temperatūra, jos kilimo intensyvumas). Tai reikalauja bendro architekto ir gaisrinės saugos inžinieriaus darbo, nustatant dūmų užuolaidos priešgaisrinius parametrus (atsparumas ugniai D arba DH) ir laiko (išreikšto minutėmis) kurį jie privalo būti užtikrinti pagal standarto LST EN 12101-1 reikalavimus.

Reikia sutikti jog šiuo metu statybose tenka matyti nemažai iš plieno skardos sumontuotų dūmų užuolaidų. Jos esą atitinka šiuo metu galiojantį EI 15 atsparumo ugniai reikalavimą. Noriu įspėti ypač techninės priežiūros atstovus jog dažniausiai tokio tipo pertvarėlės bandymo metu jau po 5 minučių deformuojasi ir realios naudos neatlieka. Profiliuotos skardos, kurią dažniausiai tenka matyti statybose nerekomenduoju naudoti vienos. Per savo gaisrinės saugos inžinieriaus patirtį dar nėkarto nemačiau teisingų atitikties dokumentų tokio tipo “dūmų užuolaidai. Ateičiai rekomenduoju atidžiau žvelgti į priešgaisrinių sistemų atitikties dokumentus ir išsiaiškinti ar jos išbandytos pagal reikiamus standartu.