Dūmų užuolaidų tipai:
Stacionarios dūmų užuolaidos, tipas SSB (static smoke barriers). Sumontuota tam tikro dydžio užuolaida išlaikanti savo dydžio parametrus ir “ramybės būsenos”, ir gaisro metu. Dėmesio: statinio konstrukcijos gali būti panaudojamos kaip stacionarios dūmų užuolaidos. Jos taip pat gali būti didinamos papildomų stacionarių ar mobilių užuolaidų pagalba, tačiau privalo atitikti standarto LST EN 12101-1 reikalavimus. Dažniausiai gaminamos pvz. iš A1/A2 degumo klasės plokščių, metalo, stiklo.
Aktyvios dūmų užuolaidos, tipas ASB (active smoke barriers). Tai užuolaida kuri ramybės būsenoje būna susukta (kabo pritvirtinta prie perdangos plokštės), o gavusi atitinkamą signalą apie gaisro pavojų išsiskleidžia iki suprojektuoto dydžio, aukščio.
Užuolaidos leidžia kontroliuoti dūmų judėjimą gaisro metu ir neabejotinai tampa vienu pagrindiniu dūmų šalinimo sistemos akcentu. Kodėl gi jos tokios svarbios?
Sakykime, dūmų užuolaidos būtų blogai suprojektuotos arba parinktos, t.y:
– Jeigu jos neišsiskleis iki reikiamo dydžio (pločio ar aukščio), kaip suprojektuota gaisro scenarijuje (aktyvių užuolaidų atveju),
– Jeigu jų dūmų izoliacijos savybės (leidžiamas dūmų prasiskverbimas per užuolaidą) nebus patikrintos pagal standartą LST EN 12101-1,
…tai sumontuoti sekantys dūmų šalinimo elementai (tokie kaip: priešg liukai, ventiliatoriai) priklausomai nuo priimto karščio ir dūmų šalinimo scenarijaus (gravitacinė, mechaninė), nesugebės atlikti savo užduočių kurioms buvo suprojektuoti ir sumontuoti.
Tai reiškia, kad reikalaujamas dūmų storis nuo perdangos nebus užtikrintas, temperatūros kilimo kreivė kils nekontroliuojama ir atsiras pavojus besievakuojantiems žmonėms (jau nekalbant apie gaisro plitimo aukšte pavojų).
Tačiau priimkime tokią situaciją, kad dūmų užuolaidos suveikė, o likusios dūmų šalinimo sistemos dalys dėl kažkokių priežasčių neveikia. Net tokiu atveju, dūmų užuolaidos sudaro natūralų dūmų ir karštų dujų rezervuarą stabdant ar uždelsiant jų plitimą. Jos užtikriną papildomą saugumo rezervą didindamos besievakuojančių žmonių šansą saugiai palikti pavojingą zoną. Štai iš kur atsiranda poreikis dūmų užuolaidoms.
Bendrai kalbant, dūmų užuolaidos privalo atitikti dviems pagrindiniams reikalavimams:
– Sandarumas dūmams, aprašomas kaip maksimalus dūmų nuotekio lygis 25m3/h/m2. Tyrimai atliekami prie kambario ir 200 0C temperatūros keičiant slėgį.
– Atsparumas (sandarumas) ugniai, reiškia izoliaciją liepsnoms ir įkaitusioms dujoms bandančioms prasibrauti į nekaitinamą pusę išreiškiamas parametrais D arba DH. D reiškia atsparumą ugniai prie 600 0C temperatūros bandymo metu, DH reiškia atsparumą ugniai sugriežtintomis sąlygomis virš 600 0C temperatūros, pagal standartinę gaisro kreivę bandymo metu;
Dažniausiai dūmų užuolaidos montuojamos prie statinio konstrukcijų taip, kad užtikrintų ribines vertes (gaisro temperatūra, jos kilimo intensyvumas). Tai reikalauja bendro architekto ir gaisrinės saugos inžinieriaus darbo, nustatant dūmų užuolaidos priešgaisrinius parametrus (atsparumas ugniai D arba DH) ir laiko (išreikšto minutėmis) kurį jie privalo būti užtikrinti pagal standarto LST EN 12101-1 reikalavimus.
Reikia sutikti jog šiuo metu statybose tenka matyti nemažai iš plieno skardos sumontuotų dūmų užuolaidų. Jos esą atitinka šiuo metu galiojantį EI 15 atsparumo ugniai reikalavimą. Noriu įspėti ypač techninės priežiūros atstovus jog dažniausiai tokio tipo pertvarėlės bandymo metu jau po 5 minučių deformuojasi ir realios naudos neatlieka. Profiliuotos skardos, kurią dažniausiai tenka matyti statybose nerekomenduoju naudoti vienos. Per savo gaisrinės saugos inžinieriaus patirtį dar nėkarto nemačiau teisingų atitikties dokumentų tokio tipo “dūmų užuolaidai. Ateičiai rekomenduoju atidžiau žvelgti į priešgaisrinių sistemų atitikties dokumentus ir išsiaiškinti ar jos išbandytos pagal reikiamus standartu.
